Padangos pasipriešinimas riedėjimui

Važiuojant automobiliu daug energijos sunaudojama, norint įveikti pasipriešinimo jėgą (5-1 pav.). Todėl labai svarbu perduoti variklio gaminamą energiją be nuostolių. 5-1 pav. matome, kad važiuojant mažu greičiu, tiek pastangos perduoti automobilio varomąją jėgą, tiek padangos pasipriešinimas riedėjimui įtakoja bendrą pasipriešinimą. Padidinus greitį, pagrindinė problema – padangos priekinis pasipriešinimas.

5-1 pav. Vietovė ir dilimas.

Padangų pasipriešinimo riedėjimui priežastys

Pasipriešinimas riedėjimui dažniausiai atsiranda dėl padangos ir kameros lankstymosi, veikiant spaudimui. Esant deformacijai įstrižų kordo sluoksnių, naudojamų diagonalinėse padangose, susikirtimo kampas keičiasi didindamas trintį tarp sluoksnių. Sustiprėjusios trinties pasiseka išvengti radialinėje padangoje, dėl to pagerėja padangos patvarumas.

5-2 pav.

Spaudimas, atsiradęs dėl padangos sukibimo su keliu

Energija, kuri prarandama dėl pasipriešinimo riedant asfaltuotu keliu, sudaro nuo 2 iki 20 proc. visos energijos. Žieminių padangų pasipriešinimas riedėjimui yra didesnis. Radialinių ir diagonalinių padangų sukibimas parodytas 5-2 pav. Radialinės padangos karkasas sutvirtintas plienine juosta, jos sąlyčio plotas didesnis, todėl geresnis ir atsparumas dilimui. Diagonalinės padangos sąlyčio plotas yra ovalinės formos, tai padidina protektoriaus judėjimą ir pasipriešinimą riedėjimui.

Faktoriai, įtakojantys pasipriešinimą riedėjimui

Pasipriešinimas riedėjimui priklauso nuo padangų deformacijos, apkrovos, oro slėgio, sandaros, greičio ir kelio būklės.

Pagal Hankook