Padanga ir dilimas

Gumos dilimo principas

Trintuku trinant užrašus, dėl trinties tarp popieriaus ir gumos atsiranda gumos drožlės. Visa tai įvyksta dėl gumos dilimo.

Galime atlikti bandymą.
1. Padėkime trintuką ant stalo ir jį paspauskime: trintuko forma pasikeičia, bet jis nedyla.
2. Dabar paspauskime trintuką iš viršaus ir įstrižai: trintukas išlinksta. Paspaudus taip dar kartą, trintukas pradeda įstrižai slysti popieriaus paviršiumi ir dilti (4-1 pav. dešinėje).
3. šoninės jėgos. Šis slydimas reiškia, kad šoninė jėga viršija trinties jėgos apribojimus (spaudimo jėgos trinties koeficiento sandauga), o tai ir sukelia dilimą.
4. Nenormalus dilimas atsiranda tada, kai šoninė jėga veikia viena kryptimi ir tik vieną šoną.

4-1 pav.

Gumos dilimas

Gumos deformacija, pavyzdžiui, tempimas, susitraukimas, išlinkimas, yra daug sudėtingesnė nei metalų. Gumos savybės, o ypač jos dilimas ir trintis, priklauso nuo temperatūros ir greičio. Padangos dilimą lemia tiek išoriniai, tiek vidiniai faktoriai.

Išoriniai faktoriai

Dirbtiniai: automobilio techniniai duomenys, priežiūra, vairavimo stilius, greitis, oro slėgis ir apkrova.
Neišvengiami: klimatas, kelio danga, vietovė.

Vidiniai faktoriai

Dilimas priklauso nuo padangos sandaros, būklės, protektoriaus rašto ir eksploatavimo sąlygų. Pagrindinis dilimo principas panašus kaip pavyzdyje su trintuku. 4-2 pav. pavaizduota padangos trintis (staigus stabdymas, staigus pagreitėjimas).

4-2 pav.

Priklausomai nuo padangų dilimo galima išskirti kelis nusidėvėjimo lygius ir juos suskirstyti į 5 grupes: deformacija dėl trinties, adhezinė trintis, sukibimas ant nelygaus paviršiaus, smūgiai ir plyšimas. Sukibimo metu mikroskopiniai gumos gabaliukai nuplėšiami nuo protektoriaus. Dilimo faktorius būtų galima suskirstyti į vidinius, kurie priklauso nuo padangos sandaros ir išorinius, kurie priklauso nuo aplinkos. Vidiniams faktoriams galima priskirti protektoriaus gumą ir raštą, kordą bei padangos sandarą. Išoriniai faktoriai: oro slėgis, apkrova, greitis, stabdymas, pakaba, kelio danga, važiavimo sąlygos, temperatūra.

Oro slėgis ir dilimas

Sumažinus oro slėgį padangoje, padidėja komfortas važiuojant. Tačiau susidariusi trintis labiausiai veikia protektoriaus briaunas ir jos greičiau dyla. Per didelis oro slėgis pagreitina protektoriaus vidurinės dalies dilimą.

4-3 pav. / 4–4 pav. Santykis tarp oro slėgio ir dilimo.

Apkrova ir dilimas

Kuo didesnė apkrova, tuo daugiau išlinksta padanga, ir taip labiau padidėja protektoriaus judėjimas. Todėl skatinamas trinties ir temperatūros padidėjimas bei padangos patvarumo sumažėjimas.

4-6 pav. Santykis tarp apkrovos ir protektoriaus dilimo.

Greitis ir dilimas

Padangos dyla dėl jos trinties su kelio paviršiumi. Greitėjimo metu, stabdant ir važiuojant posūkiuose, padangas veikia skirtingos jėgos. Tuo pačiu metu tas jėgas veikia ir priešpriešinės jėgos inercija. Kai inercija didesnė už padangos sukibimą, prasideda slydimas inercijos kryptimi. Staigiai greitėjant ar stabdant proporcingai greičiui, didėja ir slydimas. Tai padidina protektoriaus dilimą.

4-7 pav. Protektoriaus dilimas didėjant greičiui / 4-8 pav. Stabdymas ir dilimas

Stabdymas ir dilimas

Pastovus stabdymas ir greitėjimas prisideda prie padangos dilimo. Kuo dažniau stabdoma ir kuo didesnis greitis, tuo greičiau dyla padangos. Pagreitis ir stabdymo jėga turi didelę įtaką padangos nusidėvėjimui. Padangos nusidėvėjimas labai daug priklauso nuo to, kaip mes stabdome. Staigus stabdymas, važiuojant greitai, ir staigus stabdymas, važiuojant lėtai, skirtingai veikia protektorių. Jei gumos dilimo koeficientas yra 100 esant 40 km/val. greičiui, tai esant 100 km/val. greičiui ir staigiai stabdant koeficientas gali padidėja iki 800.

Automobilio valdymo mechanizmas ir dilimas

Ar gerai prižiūrimas automobilis galima spręsti pagal padangų nusidėvėjimą. Todėl pastebėjus dilimą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas dalis. Stabdžiai, ratų suvedimas, pakaba gali turėti įtakos padangų dilimui.

Kelio danga ir dilimas

Padangų dilimas glaudžiai susijęs su kelio danga. Lygus asfaltas, ypač naujai paklotas, gali sumažinti dilimą 10 proc. Dilimas taip pat sumažėja važiuojant šlapiu arba snieguotu keliu. 4-9 pav. parodyta, kad važiuojant neasfaltuotu keliu padangų nusidėvėjimą galima padidinti net iki 50 proc.

4-9 pav.

Važiavimo sąlygos ir dilimas

Kai automobilis daro posūkį, padangos kelio atžvilgiu juda šonu ir jų centras nukrypsta nuo automobilio važiavimo krypties. Tai padidina padangų nusidėvėjimą. Jei darant posūkį važiuojama nuo kalno stabdoma ar greitinama, tai dar labiau veikia sąlyčio tašką. Kelio bordiūrai taip pat turi didelę įtaką padangos dilimui.

Temperatūra ir dilimas

Guma yra molekulinė medžiaga, kurios savybės keičiasi priklausomai nuo temperatūros poveikio. Vasarą, esant šiltiems orams, žieminės padangos nusidėvėjimas mažesnis nei žiemą (4-10 pav.). Padangų dilimas taip pat priklauso nuo važiavimo fazės, kurios skirstomos į pradinę, vidurinę ir paskutinę. Padangos labiausiai dyla ankstyvoje važiavimo fazėje. Šioje stadijoje ypač svarbi temperatūros įtaka.

4-10 pav. Temperatūra ir dilimas / 4-11 pav. Padangos paviršiaus temperatūra ir dilimas

Vairavimo stilius ir dilimas

Daug faktorių lemia padangų nusidėvėjimą. Eksperimentuose įrodyta, kad dilimui didelę įtaką turi vairavimo stilius.

Vairavimo stilius ir padangos dilimas

Palyginimui paimkime padangas nuo taksi ir mokomojo automobilio. Pažiūrėkime, kokią įtaką nusidėvėjimui turėjo vairavimo stilius.

Nuokalnės, bordiūrai ir dilimas

Automobiliui darant posūkį, padangos kelio atžvilgiu juda šonu ir jų centras nukrypsta nuo automobilio važiavimo krypties (4-12 pav.). Stabdymo jėga ir pagreitis, važiuojant nuokalne, veikia stipriau, tuo pagreitindami padangos dilimą. Nusidėvėjimą sukelia daugybė faktorių: kelio statumas, kelio danga ir jos būklė, greitis ir vairavimo stilius. 4-12 pav. matome, kaip taksi automobilio dilimas keičiasi priklausomai nuo vietovės paviršiaus. Galime matyti didelius padangų skirtumus važinėjant mieste ir kalnuotais užmiesčio keliais.

4-12 pav. Vietovė ir dilimas

Pagal Hankook

PAGRINDINĖS PADANGOS SUSIDĖVĖJIMO PRIEŽASTYS

PADANGOS DEFEKTAI:

ORO SLĖGIS

PADIDĖJA

• Deformacija
• Išlinkimas ir įtempimas
• Sumažėja kordo stiprumas

APKROVIMAS

PADIDĖJA

• Protektoriaus susidėvėjimas
• Karkaso spaudimas ir išlinkimas
• Borto deformacija

GREITIS

PADIDĖJA

• Nevienodas susidėvėjimas
• Blogas sukibimas
• Atsiskyrimas
• Pažeistas bortas

1. Kordo defektas dėl oro nutekėjimo

Oro nutekėjimo priežastys:

• Pažeista padanga – išorinis smūgis, vinis, įtrūkimas, blogai sutvarkyta pradūrimo vieta.
• Blogos kokybės kamera – įtrūkimas, kameros raukšlių įtrūkimas.
• Svetimkūnis tarp kameros ir padangos.
• Blogas rato ventilis – deformuotas, įtrūkęs.
• Blogas ratlankis – deformuotas, įtrūkęs, surūdijęs, įtrūkusi suvirinimo siūlė.

• Padidėja deformavimas
• Išlinkimas ir įtempimas
• Susilpnėja kordas

• Kordo plyšimas
• Kordo išsilydimas

Padangos susidėvėjimas esant skirtingam oro slėgiui

• Žemas oro slėgis.
• Greitas susidėvėjimas šonuose
• Aukštas oro slėgis.
• Greitas susidėvėjimas centre

2. Padangos defektai dėl perkaitimo

Perkaitimo pasekmės

• Kordo išsilydimas ir atsiskyrimas nuo karkaso.
• Padangos šonų įtrūkimas dėl susilpnėjusio kordo (didelis išlenkimas ir įtempimas).

Apsisaugojimo būdai

• Laikytis gamintojo nustatytų apkrovimo ir oro slėgio lygių.
• Laikytis gamintojo nustatyto padangos greičio apribojimų.
• Važiuojant greitkeliu kas 2 valandas daryti pertraukas.

Perkaitimo priežastys

• Per didelis apkrovimas, žemas oro slėgis, didelis greitis.

3. Padangos defektai dėl per didelio apkrovimo